Pašnekesiai su draugu. Skaityta

Knyga, kurios autorius nežinomas. Neminimas ir tarpininko, kuris užrašė šias mintis, vardas. Nes tai nėra svarbu. Sakoma, jeigu yra mokinys, atsiras ir mokytojas. Tie, kurie dvasiškai subrendę, kurie pasirengę semti iš Šaltinio, pajus iškart, kad kalbama jiems. Pajus savo Mokytoją, įsiklausys į pašnekesį su Draugu, atvers širdį ir protą. Kaip padarė daug kitų, kurie ilgus dešimtmečius, kol tokie dvasiniai lobiai buvo draudžiami, nieko nepaisydami skaitė, jais dalijosi, perrašinėjo, sėmėsi jėgų su meile išgyventi kiekvieną dieną, vienytis su visa žmonija, skleisti ramybę ir šviesą. Imkite ir skaitykite kasdien kaip dienoraštį, atsiliepę į sielos draugo kvietimą:„Dekite skaisčiai. Tebūna jūsų liepsna panaši į šviestuvus, nevirpančius ir nerūkstančius. Tebūnie taip, tegul liepsna šviečia ir nesudega. Apsauginiai žiedai juosia degančiuosius, o jų laimę saugo Mūsų laimė. Būkite palaiminti ir kantrūs, ir romūs savąją dieną, kad širdies liepsna nevirpėtų. Tebūnie taip, tegul Pasaulio Švyturiai susivienija į vieną liepsną ir tegul Pasaulis tampa Šviesa ir Liepsna.“